pašonis

pašónis sm. (1), pãšonis (1) žr. pašonė: 1. R, K Triñkis į pašónį KII133. Seniūnas pentinais suduoda žirgui į pašonius I.Simon. Gavėnios taukų (rūgščiame piene trintų bulvių) prisivalgius, ir pãšonis liuob tratės Ggr. Man dygulys surėmė pašónius Jrb. Nuskinkiau arklį, pavalgiau, jau diegliai spiria pašóniais Krd. Mirktelėk, kriptelėk, į pašónį gnibtelėk, i bus gerai, i patiks Škn. I šaukiau, i kumščiojau, tik ka įgnybiau į pãšonį, tai tuokart atsisuko Ms. Turi ... į pašonį jam bakstelėti A1885,47. Užjutusi tokį rundiną daiktą, kurs jai per naktį spaudęs pašónį Jrk99. 2. Aš tam našliui kloju patalelį, po galvele pilką akmenelį, po pašoneliu dalgiųjų notrelių (d.) Prng. Ir Vilius Karalius girdi, kaip jam iš pašonio keliasi ir dingsta draugai I.Simon. 3. Savo pašóny turėt kerštininkų – amen Jrb. 4. čiužinys: Šieninis pašónis BŽ554. Šiaudinis pašónis NdŽ. Vidury aslos gulėjo nendrinis pašonis, ant jo priegalviai ir antklodė Mš. 5. pakraštys: Jau an dugno [dėželėje] tepalo nėra, tik pašóniais Lp. 6. žr. pašonė 6: Auga kalnų pašoniūse [v]andiningūse, gojingūse P.